- žybsnis
- žỹbsnis sm. (2) RŽ, DŽ, NdŽ, žìbsnis (2) KŽ; Rtr sužybsėjimas, blyksnis: Pabūklų šūvių garsai ir žybsniai atvaizduojami (= pavaizduojami) tam tikrais užtaisais EncII1501. Kosminiai [sprogimai] yra Saulės, žvaigždžių žybsniai, staigūs kosm[inių] kūnų vulkanų išsiveržimai, didelių meteoritų susidūrimai su tų kūnų paviršiumi LTEX353–354. Lazeris veikia impulsais. Jo žybsniai labai trumpi rš. Žaibo žybsnio trukmė nedidelė – mikrosekundės rš. | prk.: Priemiesčio gyvenime iš juodumos kur ne kur sutviksdavo šviesos žybsnelis E.Miež. Kategoriškai neatmetė jos kūrinių, priešingai, rado talento žybsnių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.